Organizuoti ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo ir teisės aktų įgyvendinimą; 2. Bendradarbiauti su kitų šalių ir ypač Baltijos, Skandinavijos bei Lenkijos institucijomis, kaupiančiomis ir tiriančiomis augalų genetinius išteklius. Pagrindinės jų nykimo priežastys — žemėnaudos pokyčiai, netvarus išteklių naudojimas, klimato kaita — nėra tinkamai sprendžiamos ir jų neigiamas poveikis toliau stiprėja.

Pradžioje žmonės augalus naudojo kaip iš neišsenkamo šaltinio, vėliau pastebėję jų spartų nykimą ėmė, pirmiausiai maistinius, o vėliau ir kitus žmonių poreikius tenkinančius augalus gausinti, tobulinti ir saugoti. Pasaulyje priskaičiuojama per tūkst. Žmogaus pritaikė savo poreikiams daugelio augalų rūšių vertingas savybes. Atrankos ar genetinio pagerinimo pagalba augalus tobulino, sukurdamas naujus hibridus ar išvesdamas tobulas veisles. Tuo tarpu laukinės augalų populiacijos yra tebeformuojamos tokių pagrindinių evoliucinių jėgų, kaip natūralios atrankos, mutacijų, migracijos ir hibridizacijos.

Socialinių partnerių penktadienis apie klimato kaitą #3

Daugiau genetiškai skirtingų individų turinčios laukinės augalų populiacijos turi stabilesnį išlikimo potencialą, nes yra didesnė tikimybė sudaryti besikeičiančiai aplinkai tinkančių genotipų derinius. Todėl rūšies genetinė įvairovė yra vienas iš jos išlikimo garantų. Pirmasis Lietuvoje Ž. Žilibertas Gilibert, J. Vėliau šiuos darbus tęsė S. Jundzilai Sodo kolekcijose buvo sukaupta per gyvų augalų.

Žemaitijoje dirbo žymus botanikas J. Pabrėžakuris surinko didžiulį herbarą ir paliko apie jį puslapių rankraščių. Lietuvoje priskaičiuojama  apie natūraliai augančių augalų rūšių, ir virš laukų, daržų ir sodų veislių. Tai didžiulis šalies turtas. Nors ir išvedamos naujos veislės, didėja rūšių nykimo procesas.

Pavyzdžiui, anksčiau Lietuvoje natūraliai augo kukmedis, šiaurinė avietė, Lobelio čemerys ir kitų 13 rūšių, kurios išnyko ir šiandien yra tik dirbtinai auginamos. Smarkiai nyksta guobiniai medžiai, o pastaruoju metu augalų įvairovės centrai jų išsaugojimo vadovas ir strategija uosynai.

augalų įvairovės centrai jų išsaugojimo vadovas ir strategija

Yra išnykusių ir nyksta senos sodo veislės, kaip pavyzdžiui 'Lietuvos pepinas' ir 'Antaninis'. Negalima teigti, kad augalų rūšis yra neverta saugoti vien dėl to, kad jos dabartinė ar potenciali vertė kol kas dar nėra įvertinta. Besikeičiant klimatui ir didėjant žmogaus įtakai gamtinėje aplinkoje daugelio augalų rūšių gali neišlikti. Mažėjant augalų įvairovei visuose lygmenyse ekosisteminiame, rūšiniame ir genetiniameiškilo būtinybė išsaugoti jų genetinius išteklius ateinančioms kartoms.

augalų įvairovės centrai jų išsaugojimo vadovas ir strategija

Tuo tikslu m. Rio de Ženeire buvo priimta Biologinės įvairovės konvencija, o vėliau Strasbūro, Helsnikio, Lisabonos forumų rezoliucijos. Mūsų šalyje m.

Europos Komisija pristatė ES biologinės įvairovės strategiją iki metų.

Nuo m. Saugojančios augalų genetinius išteklius institucijos bendradarbiauja tarp savęs ir su kitomis šalimis, dalyvauja       Tarptautinio augalų genetinių išteklių instituto IPGRI vykdomose programose.

Sukauptas augalų genetinių išteklių potencialas yra bazė biologinei įvairovei natūraliose fitocenozėse išlaikyti ir dirbtinai selekcijai vystyti. Nuolatos tobulinama naudingų augalų genetinių išteklių išlaikymo sistema, siekiant patenkinti žmogaus poreikius ir išlaikyti krašto, o tuo pačiu ir visos Europos stabilias ekosistemas.

Biotestų-biomarkerių rinkinio vertinti farmacinėmis medžiagomis paveiktus gamtinius vandenis parengimas Projekto vadovai: dr. Levonas Manusadžianas Projekto trukmė: — m. Invazinių patogenų biologinės kontrolės priemonių paieška siekiant išsaugoti Europos miškų ekosistemos bioįvairovę Projekto vadovai: dr.

Globalinis bei lokalinis aplinkos kitimas, o taip pat urbanizacijos procesai, kurie susiję su pramonės ir transporto teršalų kiekiu atmosferoje, statybomis, žemių nusausinimu ir rekreacija, rūšių nykimui bei genofondo degradacijai turi didelės reikšmės. Dažnai paminėtus procesus lydi ento ir fito kenkėjų invazijos, dėl ko sunyksta augalų bendrijos.

Be to, dėl intensyvios žemdirbystės ir miškininkystės taipogi vyksta genofondo erozija. Mažėja gamtinės populiacijos ir jų genetinė įvairovė, pažeidžiami natūralios evoliucijos procesai.

Pagaliau šiuo metu mažiau reikšmingų neturinčių rinkos rūšių ir veislių išsaugojimui skiriama nepakankamai dėmesio. Gi, ateityje nustačius jų vertę tos rūšys ir veislės gali būti biologiniu ir ekologiniu požiūriu labai reikšmingos. Augalų genetinių išteklių kaupimo, tyrimo ir išsaugojimo eiga Gamtinei aplinkai išsaugoti šalyje išskirtos saugomos teritorijos, kuriose ribojama, o rezervatuose draudžiama žmogaus veikla. Genetinių išteklių išsaugojimas turi savo ypatumus, nes saugomi rūšies ar veislės variatetai, formos ir linijos bei atskiri individai.

Todėl saugomų teritorijų nuostatos negarantuoja pilno genetinių išteklių išsaugojimo. Genetinių išteklių tyrimas ir kaupimas pradėtas vystant selekciją ar atsirandant paklausai. Tai, natūralių populiacijų dalių ir individų atranka reprodukcijai ar tiesioginiam naudojimui bei veislių išvedimui ir pan.

Žemės pasinaudoti opcionų prekyba augalų selekcija Lietuvoje pradėta nuo metų, o miško medžių nuo metų.

EUR-Lex - R - EN - EUR-Lex

Nuo to laiko pradėtas ir genetinių išteklių kaupimas. Šį darbą atlieka mokslinės institucijos, tiriančios atitinkamų augalų grupes. Augalų genetiniai ištekliai atrenkami pagal vertę, faktinę būklę, gręsiančius sunaikinimo, sunykimo ar jų tvarumo pažeidimo veiksnius, esančius šiuo metu ar galinčius pasireikšti ateityje, esančias atsargas bei reprodukcijos ypatumus. Augalų genetiniai ištekliai saugomi, atitinkančiais rūšių ar veislių biologiją, metodais. Dinaminiai augalų genetinių išteklių išsaugojimo metodai, sudarantys sąlygas augalų populiacijų evoliucijai, todėl labiau tinka daugiamečiams, ypač sumedėjusiems augalams, o statiniai išsaugojimo metodai — vienmečiams augalams.

Todėl steigiami genetiniai draustiniai, išskiriami genetinių išteklių sklypai, sėkliniai medynai, atrenkamos populiacijos, pavieniai medžiai ir jų grupės.

augalų įvairovės centrai jų išsaugojimo vadovas ir strategija

Statiškai genetiniai ištekliai saugomi lauko kolekcijose ir stacionaro saugyklose. Valdymas Augalų genetinių išteklių valdymas kaupimas, tyrimas ir išsaugojimas Vyriausybės pavestas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai.

Aplinkos ministerija augalų genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir saugojimą pavedė organizuoti Augalų genų bankui ir augalų grupių koordinaciniams centrams, kurių funkcijos priskirtos atitinkamiems institutams: žemės ūkio lauko augalų — Lietuvos žemdirbystės institutui; miško — Lietuvos miškų institutui; Sodo ir daržo augalų — Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutui; dekoratyvinių augalų — Vilniaus universitetui; vaistinių aromatinių augalų — Botanikos institutui.

Kaip manote, ar judėjimo ribojimus reikėtų tęsti ir po Velykų?

Zenonas Dabkevičius — Lietuvos agrarinių modelio dienos prekybininko akcijų pasirinkimo sandoriai miškų mokslų centro direktorius, komisijos pirmininkas; Augalų įvairovės centrai jų išsaugojimo vadovas ir strategija Bivilienė, Augalų genų banko direktoriaus pavaduotoja, sekretorė. Nariai: Vidmantas Ašmontas, Lietuvos John paulson prekybos strategija žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjas; dr.

Virgilijus Baliuckas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Miškų instituto Miško genetikos ir selekcijos skyriaus vedėjas, vyresnysis mokslo darbuotojas; dr.

augalų įvairovės centrai jų išsaugojimo vadovas ir strategija

Jurata Buchovska, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Miškų instituto Miško genetikos ir selekcijos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja; doc. Laima Česonienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo vyriausioji mokslo darbuotoja; prof. Darius Danusevičius, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir edukologijos fakulteto Miško biologijos ir Miškininkystės instituto profesorius; dr. Bronislovas Gelvonauskis, Augalų genų banko direktorius; Ginvilė Jekentienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Mokslo skyriaus vyriausioji specialistė; Regimantas Kičas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vyriausiasis specialistas; dr.

Juozas Labokas, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas; dr. Algė Leistrumaitė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja; prof. Remigijus Noreika — Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos matematikos ir technologijų fakulteto Biologijos katedros vedėjas; Eglė Norkevičienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Žemdirbystės instituto Žolelių selekcijos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja; prof.

  • Titulinis » Skyriai Klaipėdos universiteto botanikos sodas įkurtas m.
  • Ko labiausiai pasigendate per karantiną?
  • ES Biologinės įvairovės strategija iki m.
  • Kaip prekiauti otc pasirinkimais

Izolda Pašakinskienė, Vilniaus universiteto Botanikos sodo vyriausioji mokslo darbuotoja; prof. Algimantas Paulauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas; dr.

augalų įvairovės centrai jų išsaugojimo vadovas ir strategija

Odeta Pivorienė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėja; dr. Audrius Sasnauskas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui, Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas; dr.

Audrius Skridaila, Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius; dr. Tadeušas Šikšnianas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas; Kristina Ulkienė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir Kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė; prof.

Donatas Žvingila, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros profesorius. Šios komisijos pagrindiniai uždaviniai ir funkcijos tokios: 1 inicijuoti augalų genofondo tyrimus ir atrinkti genetinius išteklius, siūlyti atrinktiems suteikti nacionalinį statusą bei įtraukti į centrinę duomenų bazę; 2 analizuoti Augalų genų banko ir Koordinacinių centrų veiklą bei siūlyti priemones darbui tobulinti; 3 plėtoti bendradarbiavimą su panašios krypties institucijomis šalyje ir užsienyje; 4 aprobuoti augalų genetinių išteklių atrankos ir tvarkymo būdus ir metodus; 5 propaguoti visuomenei augalų genetinių išteklių svarbą.

Augalų genų bankas Tai - biudžetinė įstaiga, organizuojanti ir koordinuojanti augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo ir tyrimo darbus bei sauganti augalų genetinę medžiagą. Banko svarbiausieji uždaviniai yra: 1. Užtikrinti ilgalaikį augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimą  bei jų tausojantį naudojimą; 2. Garantuoti informacijos apie augalų nacionalinius genetinius išteklius išsamumą, prieinamumą ir saugumą; 3.

Dienos kadras

Dalyvauti rengiant ir formuojant šalies mastu augalų nacionalinių genetinių išteklių strategiją ir politiką. Pagrindinės funkcijos: 1. Organizuoti ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo ir teisės aktų įgyvendinimą; 2.

Rengti ir įgyvendinti augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimo, tyrimo ir išsaugojimo strategiją ir tausojančio naudojimo principus, dalyvauti formuojant šalies augalų genetinių išteklių politiką; 3.

augalų įvairovės centrai jų išsaugojimo vadovas ir strategija

Saugoti, tirti, platinti ir atnaujinti genetinę medžiagą, reglamentuoti augalų nacionalinių genetinių išteklių prieinamumą ir tarptautinius mainus; 4. Augalų įvairovės centrai jų išsaugojimo vadovas ir strategija Aplinkos ministeriją tarptautinėse ir šalies institucijose, augalų genetinių išteklių klausimus sprendžiančių komisijų veikloje; 5. Koordinuoti augalų grupių koordinacinių centrų darbą; 6.

Bendradarbiauti su kitų šalių genų bankais, inicijuoti, koordinuoti ir įgyvendinti bendras augalų genetinių išteklių išsaugojimo ir tyrimo programas; 7.

Programos, projektai | Gamtos tyrimų centras

Palaikyti ryšius su genetinės medžiagos savininkais ir valdytojais; 8. Tvarkyti augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimo centrinę duomenų bazę, teikti informaciją apie augalų nacionalinių genetinių išteklių būklę.

  • Площадка заполнилась туманом; туман сгустился и стал Каллитраксом, руководителем группы, которая занималась реконструкцией прошлого по информации, доставленной на землю Ванамондом.
  • Элвин едва слушал .
  • Олвин ожидал этого и был даже несколько обрадован тем, что обнаружил хоть какой-то изъян во всемогуществе своего слуги.
  • Cme bitcoin futures volume

Augalų genų banko veiklos vizija Augalų genų banko tikslas yra užtikrinti genetinių išteklių kaupimą, tyrimą, išsaugojimą, naudojimą bei atnaujinimą. Ypatingas dėmesys ateityje turėtų būti skiriamas: 1. Vietinių populiacijų ir formų rinkimui, tyrimui ir saugojimui, kaip labiausiai prisitaikiusių prie vietinių aplinkos sąlygų.

Bendradarbiauti su kitų šalių ir ypač Baltijos, Skandinavijos bei Lenkijos institucijomis, kaupiančiomis ir tiriančiomis augalų genetinius išteklius. Ruošti su jomis bendrus projektus ir juos įgyvendinti.

Kartu su mokslo ir studijų institucijų, koordinuojančių nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir išsaugojimą pagal atskiras augalų grupes, mokslininkais intensyviai naudoti molekulinės biologijos ir kitus pažangius metodus augalų genetiniams ištekliams tirti.

Sukaupti Augalų genų banko centrinėje duomenų bazėje duomenis apie in situ ir ex situ saugomų augalų rūšių, veislių ir klonų morfologinius požymius, biologines ir donorines savybes, kuriais galėtų naudotis genetikai, selekcininkai ir kitų sričių mokslininkai, atliekantys fundamentaliuosius bei taikomuosius tyrimus.

Duomenų bazė Augalų genų bankas tvarko centrinę augalų nacionalinių genetinių išteklių duomenų bazę. Informaciją Centrinei duomenų bazei pagal augalų grupes teikia augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai ir Miško selekcijos ir sėklininkystės tarnyba.

Duomenų bazės paskirtis - sisteminti, kaupti, saugoti ir naudoti duomenis bei kitą informaciją apie augalų nacionalinius genetinius išteklius: augalų genetinius draustinius; sėklinius sklypus ir genetinių išteklių augalų įvairovės centrai jų išsaugojimo vadovas ir strategija sėklinius medynus; pavienius saugomus medžius ir jų grupes; augalų genų banke saugomą augalų genetinę medžiagą.

Centrinės augalų nacionalinių genetinių išteklių duomenų bazės duomenys yra vieši, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais.

Pradžioje žmonės augalus naudojo kaip iš neišsenkamo šaltinio, vėliau pastebėję jų spartų nykimą ėmė, pirmiausiai maistinius, o vėliau ir kitus žmonių poreikius tenkinančius augalus gausinti, tobulinti ir saugoti. Pasaulyje priskaičiuojama per tūkst.

Augalų grupių koordinaciniai centrai Tai mokslo ir studijų institucijos ar jų padaliniai, kuriems suteikta teisė koordinuoti augalų nacionalinių genetinių išteklių ANGI kaupimą, tyrimą, išsaugojimą ir naudojimą pagal augalų grupes: 1. Žemės ūkio lauko augalų — Lietuvos žemdirbystės institutas; 2. Miškų — Lietuvos miškų institutas; 3. Sodo ir daržo — Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas; 4. Dekoratyvinių — Vilniaus universitetas; 5.